#bigIšmintis

Socialiniai tinklai in a nutshell

Gintarė Urbšytė prieš 3 mėn.

Neilgai trukus po to, kai išpopuliarėjo feisbukas, iš lūpų į lūpas ėmė sklandyti frazė „Jei tavęs nėra feisbuke, tavęs nėra išvis“. Galbūt juokais, galbūt rimtai ši mintis išpranašavo pastarąją dekadą trunkančią socialinių tinkų evoliuciją, jų monetizaciją ir verslų rinkodaros pergrupavimą iš radijo, televizijos ir lauko kampanijų į skaitmeninius kanalus. Taigi šiandien turime „Twitter“, „Instagram“, „Snapchat“, „Youtube“, „Facebook“, „LinkedIn“ ir daugelį kitų soc. tinklų. Panagrinėsiu plačiau, kaip susiformavo šie virtualūs gyvenimai internete, kokią auditoriją jie įtraukia stipriausiai ir koks turinys padeda laimėti jos dėmesį.

Socialinių tinklų priešistorė

Terminą „socialinės medijos“, arba tiksliau „socialinių medijų erdvė“, pirmą kartą pavartojo Darrellas Berry, dar 1995 metais kalbėdamas apie tai, kad internetas privalo evoliucionuoti iš informacijos archyvo į interaktyvų tinklą, kuriame vartotojai galėtų bendrauti vieni su kitais.

Interneto bumo ištakose žmones patraukė galimybė ne tik skaityti visas naujienas kompiuterio ekrane, bet ir patiems reikšti mintis spustelėjus keletą klaviatūros mygtukų. Staiga atsivėrė neištirta erdvė, kurioje be cenzūros tave matė ir į tavo veiksmus reagavo daugelis kitų vartotojų. Taip plačiai paplito virtualūs IRC pokalbių kambariai ir asmeniniai tinklaraščiai, kurie padėjo pagrindą ir socialiniams tinklams.

Nors iki „MySpace“ atsiradimo 2003 metais gyvavo dar keletas socialinių tinklų, būtent pastarasis suformavo plačiosios visuomenės nuomonę, kaip turi atrodyti interaktyvus, vartotojų turiniu paremtas tinklas. Panašiu metu, 2002 metais, sukurtas „LinkedIn“, 2004 – „Facebook“, 2005 – „Youtube“, dar po metų – „Twitter“. „MySpace“ tuo metu turėjo viską – galimybę keisti savo puslapio išvaizdą, įkelti asmenines nuotraukas, muziką, rašyti tekstus, reklamuoti savo verslą ir susirašinėti su kitais vartotojais. Pagrindinė vartotojų amžiaus grupė buvo nuo 23 iki 45 metų – žmonės pačiame finansinio pajėgumo žydėjime. Dėl prastos vidinės vadybos, įmonę pardavus korporacijai „News“, „MySpace“ populiarumas ėmė smukti ir maždaug 2010-aisiais jį aplenkė „Facebook“.

Nors „MySpace“ ir „Facebook“ turi tą pačią tikslinę auditoriją, netikėtą M. Zuckerbergo projekto sėkmę lėmė geras techninis svetainės aptarnavimas ir gebėjimas pasiūlyti inovacijų vartotojui. Priešingai nei tokie tinklai kaip „Friendster“ ar „Google+“, kurie galiausiai išnyko, „MySpace“ ir „Facebook“ turėjo bene dešimtmetį išgryninti savo paslaugų funkcionalumą, analizuoti vartotojus, pirkti naujas technologijas ir kurti veiklos strategijas, kol galiausiai, pasinaudoję „Google AdWords“ pavyzdžiu, galėjo vartotojui pasiūlyti savireklamos funkciją ir turinio monetizaciją. Tai iš pagrindų pakeitė kelius, kuriais verslas pasiekia savo klientus, parduoda paslaugas ir kuria savo įvaizdį.

Kai senbuviai evoliucionavo ir prisitaikė prie vartotojų poreikių, po 2010-ųjų įkurti startuoliai („Instagram“, „Snapchat“ ir „Pinterest“) atvėrė platesnius kelius saviraiškai naudojant nuotraukas, trumpus vaizdo įrašus ir kitą vizualinį turinį.

O kaip yra šiandien? Reikšminga statistika

Facebook vartotojų vidutinis amžius yra 18–49 metai, tai 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Didžioji dalis vartotojų jungiasi per mobiliąją programą, o vidutinis laikas, praleistas šiame tinkle, yra 35 minutės per dieną. 30 proc. mažmeninių pirkėjų internete savo prekę atrado būtent feisbuke.

Instagram vartotojų vidutinis amžius yra 18–29 metai, tai 42 proc. vyrų ir 58 proc. moterų. Daugiausia vartotojų ateina per mobiliąją programą, o vidutinis laikas, praleistas šiame tinkle, yra 15 minučių per dieną. 53 proc. vartotojų instagrame seka prekės ženklus.

Pinterest vartotojų vidutinis amžius yra 18–29 metai, tai 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų. Daugiausia vartotojų jungiasi per mobiliąją programą, o vidutinis laikas, praleistas šiame tinkle, yra 14,2 minutės per dieną. 60 proc. „Pinterest“ vartotojų turi vaikų, o 80 proc. millenialsų teigia, kad būtent čia randa norimus įsigyti daiktus. Vartotojai, matydami „Pinterest“ reklamą, yra linkę išleisti 7 kartus daugiau.

Twitter vartotojų vidutinis amžius yra 18–29 metai, tai 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Daugiausia vartotojų prie tinklo jungiasi per naršyklę kompiuteryje, o vidutinis laikas, praleistas šiame tinkle, yra 2,7 minutės per dieną. 84 proc. vartotojų tviteryje ieško kuponų, nuolaidų, akcijų ir pirkimo apžvalgų.

LinkedIn vartotojų vidutinis amžius yra 18–49 metai. 54 proc. jungiasi kompiuteriu, o vidutinis laikas, praleistas šiame tinkle, yra 17 minučių per apsilankymą. 80 proc. šiltųjų B2B klientų socialiniuose tinkluose ateina iš „LinkedIn“. Šiame tinkle įmonė gali formuoti savo įvaizdį profesinėje erdvėje, dalytis įžvalgomis, megzti pardavimų pažintis ir medžioti naujus darbuotojus.

Youtube vartotojų vidutinis amžius yra 25–44 metai, tai 55 proc. vyrų ir 45 proc. moterų. Daugiausia vartotojų jungiasi per mobiliąją programą, o vidutinis laikas, praleistas šiame tinkle, yra 40 minučių per dieną. „Youtube“ turinys surenka 2 milijonus peržiūrų per minutę visame pasaulyje. Šis tinklas, ko gero, yra neutraliausias plačiai auditorijai pasiekti – pakanka geros strategijos ir profesionalaus turinio.

Snapchat vartotojų vidutinis amžius yra 18–24 metai, tai 70 proc. vyrų ir 30 proc. moterų. Jis pasiekiamas tik mobiliuoju telefonu ir vidutinis laikas, praleistas šiame tinkle, yra 25 minutės per dieną. 54 proc. vartotojų „Snapchat“ įsijungia kasdien ir per dieną pasitikrina 25 kartus ar net dažniau. 39 proc. paauglių teigia, kad „Snapchat“ yra jų socialinis tinklas Nr. 1. Jis unikalus savo veikimo principu: vartotojai bendrauja siųsdami vienas kitam trumpus vaizdo įrašus iš kasdienio gyvenimo. Šios žinutės dingsta tik jas peržiūrėjus, todėl galima išnaudoti kūrybiškumą ir spontaniškai nustebinti savo sekėjus. „Snapchat“ labiausiai tinka mažmeniniams prekeiviams, žiniasklaidai ir sporto tematikai reklamuoti.

Vietoj išvadų

Nuo pat atsiradimo 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, visi socialiniai tinklai grindžiami originalaus, nuoširdaus turinio generavimu. Metams bėgant socialiniai tinklai evoliucionavo, o jų išskirtines funkcijas nuolat pildė kitos. „Snapchat“ vaizdo įrašų istorijų idėją integravo „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“. Pastarasis sukūrė papildomą galimybę bendrauti su savo auditorija gyvomis vaizdo transliacijomis.

Siekdamas patraukti daugiau verslų savo pusėn, „Facebook“ atnaujino ir palengvino business page kūrimą ir integraciją su interneto svetaine. „Twitter“ padvigubino ikonišku tapusį 140 simbolių žinutės formatą. Galų gale, visi populiarieji socialiniai tinklai įdiegė savireklamos galimybę tikslinei auditorijai pasiekti.

Tendencijos, profesionalai ir statistika sako, kad kiekvienas socialinis tinklas siekia tapti atskira, universalia ekosistema, patenkinančia savo vartotojo visapusiškos informacijos ir pramogų troškimą. Tiek vartotojui, tiek kūrėjui čia egzistuojančios galimybės – itin plačios. Telieka pasirinkti tinkamą kanalą ir tikslinę auditoriją.

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika