#bigIšmintis

Reklamos apie… laimę: kodėl vienas priimame, o kitas atmetame?

Giedrė Striogaitė prieš 9 mėn.

Užduosiu tau klausimą. Jeigu laimėtum konkursą ir galėtum pasirinkti prizą, ko norėtum labiau: gyvenimą keičiančios knygos, kurios vertė 10 eurų, ar išmanaus „šmaple“ telefono, kurio vertė 1000 eurų? Galiu lažintis, kad nė akimirkos nesudvejojai dėl atsakymo. Gerai, o jeigu taip: mėnesio trukmės kursai, kurie (kaip žadama) pakeis tavo gyvenimą, ar išmanusis telefonas su išgirta tobula kamera ir kitomis unikaliomis funkcijomis – jų vertė vienoda. Ką renkiesi?

Skirtingas emocinis krūvis

Tikriausiai daugelis pasirinktumėte telefoną, savo sprendimą pagrįsdami tokiu sąmoju: „juk mano gyvenime viskas ir taip puiku“. Telefoną greičiausiai pasirinktume dar ir todėl, kad pokyčių kursai – „čia juk tokia nesąmonė, čia gi rinkodara, čia gi pinigus plauna, žmones apgaudinėja.“

Grįžkime prie telefono, kuris savo technologijomis prilygsta 20-iai kitų įmonių gaminamų telefonų. Verta paminėti ir tai, kad greičiausiai dar 20 daug geresnių ir funkcionalesnių bus išleista ateinančiais metais. Jų skirtumai neretai slypi tik… reklamoje, tiksliau, jos biudžete. Tačiau kodėl žymiausių prekės ženklų skirtos milijoninės sumos reklamai vartotojui nesukelia tokių emocinių proveržių kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje gerai žinomų saldaus pavadinimo „moteriškumo praktikų“ reklama, kviečianti keistis?

Jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla

Kaip didžiausi pasaulio reklamos pirkėjai 2018 m. pirmavo Gelco, Verizon, Ford, Chevrolet, T-mobile, Apple, Samsung, McDonald’s. Kitaip – prabangos daiktai, mobilieji ir maistas. Tarp jų nematome nė vieno pasaulyje gerai žinomo motyvacinio trenerio vardo, pavyzdžiui, Briano Tracy, Christiano Mickelsono, Anthony Robbinso. Jų vardai – prekės ženklai, kurie kviečia žmones į seminarus, padeda atrasti gyvenimo prasmę, skatina tobulėti, keistis, judėti į priekį. Kodėl jų reklamos nematome televizijos ekranuose ar feisbuko puslapiuose? Ar tai reiškia, kad jie neskiria pinigų reklamai, ar tiesiog mūsų smegenys linkusios atmesti bet ką, kas kviestų priimti sprendimą keistis?

Koją kiša baimė

Dažniausiai pirmoji su pokyčiais kylanti asociacija yra „išėjimas iš komforto zonos“. Ši frazė, atrodo, net spėjo tapti populiariu šūkiu ne tik psichologiniuose straipsniuose, bet ir verslo pasaulyje. Tačiau išeiti iš savo komforto reiškia susidurti su nežinomybe arba (dar blogiau) pasimesti begaliniame šių dienų informacijos sraute.

„Mūsų baimė keistis yra paremta istorijomis – tiek tikromis, tiek tomis, kurias pasakojame sau“, – teigia pokyčių mentorius Gustavo Razzetti. Todėl ypač tos (subjektyvios) istorijos, kurių scenarijai kasdien sušmėžuoja mūsų galvose, lengviausiai ištrinamos išorinių dirgiklių. Galbūt tai viena priežasčių, kodėl užuot pasirinkę motyvuojantį mokytoją, kuris priverstų pažvelgti savo baimėms tiesiai į akis, renkamės daiktus, kurių istorijos kartais kelia tik dar didesnį nepasitikėjimą savimi.

Kodėl daiktus rinktis lengviau?

Vienam pažįstamam, su kuriuo susitikusi dažniausiai gerą pusvalandį klausausi, kaip jis norėtų geriau save realizuoti, išdrįsti užsiimti nauja veikla, pakeliauti po pasaulį, uždaviau tą patį klausimą , kaip įrašo pradžioje – kokį prizą rinktumeisi? Tik atsakymo variantus pateikiau kiek konkretesnius, parodydama du „Youtube“ įrašus. Pirmas – tai naujo telefono reklama: tokia ryški, spalvota, staigiai sužadinanti troškimą pirkti, su aiškiais faktais ir funkcijomis, įrodančiomis įrenginio pranašumą. Antras – kvietimas dalyvauti Anthony Robbinso pokyčių kursuose. Nė akimirkos nesudvejojęs jis atsakė: „Tai aišku, kad telefą! Tu gi pažiūrėk, čia tokia kamera, čia toks ekranas, čia gi kokybė!“ Tiesa, žmogau, – pagalvojau sau, – tu jį gausi greitai, bet kiek laiko džiaugsiesi – savaitę, mėnesį?

Pokyčių reklama

Realių pokyčių neįgyvendinsi taip greitai, kaip gali pradžiuginti save ir „pakeisti“ gyvenimą apčiuopiamu daiktu, dėl to ir paskatinti jų imtis sunkiau – kaip ir juos reklamuoti. Taip yra todėl, kad pokyčių ir motyvacijos koučerių tikslai dažniausiai yra ne visai komerciniai. Mat čia produktas yra laimingesnis žmogus – tik tapęs toks, jis gali tapti ir reklaminiu veidu.

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Tarkime, 100 laimingų žmonių tau rekomenduotų pokyčių kursus. Ar tada eitum į juos? Deja, nors reklama „iš lūpų į lūpas“ daugeliu atveju yra viena labiausiai pasiteisinančių ir reikalaujanti mažiausiai investicijų, realių pokyčių baimės barjerai sulaiko net ir ją. Išeitis? Motyvatoriai rašo knygas, kuria įkvepiančius vaizdo įrašus, nemokamus vlogus, skatinančius žengti pirmuosius žingsnius pokyčių link. Kitaip tariant, su turiniu stengiasi atsidurti ten, kur juos ras pokyčių ieškantis žmogus.

Išvados lieka patiems

Šio įrašo tikslas nėra pamokslauti ir bandyti skaitytoją nukreipti kažkuria nors linkme. Esmė paprasta: jeigu nori parduoti produktą – turi investuoti į reklamą, nori keisti žmonių gyvenimus – turi investuoti į reklamą. Nuo reklamos nė vienas nepabėgsime.

Ir kelios rekomendacijos pabaigai:

1. Jeigu nori įkvėpimo, padrąsinimo ir permąstyti gyvenimą, paklausyk šių žmonių „TED Talks“: (Best coaches of the world: http://www.freedomeducation.ca/2011/09/02/50-best-life-coaches-in-the-world/)

2. Lietuvoje mes irgi turime puikių motyvatorių:

Martynas Driukas: https://www.mahamati.lt/about

Ignas Bakėjus: https://www.myhero.lt/

Saulius Bagdonas: http://www.atraskpasaukima.lt/

Rytis Lukoševičius: https://isave.lt/rytis-lukosevicius/

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika