#bigDizainas

Lietuviško grafinio dizaino paieškos tarpukaryje

Jogaila Jurgelis prieš 2 m.

Lietuvos grafinio dizaino istoriją drąsiai galima skaidyti į kelis pagrindinius laikotarpius: tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės atgavimo. Visi šie etapai buvo savaip svarbūs grafinio dizaino raidai ir progresui. Kiekviename laikotarpyje buvo naudojamos vis kitos technikos bei strategijos, kurios padėjo atsirasti ir iškilti ne vienam prekės ženklui. Šiame tinklaraščio įraše norėčiau patyrinėti dizaino technikas, naudotas tarpukaryje.

Pirmieji lietuviško grafinio dizaino pėdsakai aptinkami jau po Pirmojo pasaulinio karo. Pagrindinė lietuviško grafinio dizaino forma buvo nespalvoti, niekam nežinomų spaustuvininkų sumaketuoti skelbimai periodiniuose to meto leidiniuose. Reklama laikraščiuose ir žurnaluose tuomet buvo vienintelė nebrangi reklamos priemonė, nes kitos jos formos paprasčiausiai neegzistavo, o radijas ar kinas nebuvo išnaudojami reklamos tikslais.

„Radijas reklamai naudotas mažai, o kino reklamos galimybės kaip, pavyzdžiui, Čekoslovakijoje, apskritai netaikytos. Net plakatai sudarė tik nedidelę reklamos dalį. Greičiausiai dėl to, kad juos pagaminti ir išplatinti buvo brangu“, – teigė Giedrė Jankevičiūtė savo straipsnyje „Tarpukario Lietuvos reklama“.

Pirma iškarpa

Pirma iškarpa

1923 metais literatas Kazys Puida, įvertinęs grafinių reklamų reikšmę bei komercinę jų naudą, pradėjo leisti periodinį žurnalą „Gairės“. Nors šis žurnalas gyvavo trumpai ir buvo išleisti vos 6 numeriai, tačiau jis siejamas su nacionaline reklamos, kartu ir lietuviško grafinio dizaino, pradžia.

Žurnalas „Gairės” davė pradžią reklamai kaip meno rūšiai, kurią dailininkas Vytautas Bičiūnas populiarino teigdamas, jog reklama yra svarbi tiek šalies ekonomikai, tiek kultūrai. Remdamasis asmenine patirtimi grafinio dizaino srityje, dailininkas ne tik piešė futuristinio pobūdžio reklamas, tačiau taip pat laikėsi nuomonės, jog rengti reklamos dailininkus yra tiesiog būtina. V. Bičiūnas kalbėjo apie tai, kad naudodami užsienio reklamas ar paprastus tipografinius skelbimus, lietuviai eina lengviausiu keliu.

Taigi, nors pirmieji lietuviško grafinio dizaino pavyzdžiai atsispindi nedidelio formato, bespalviuose reklaminiuose blokuose, tačiau tai nesutrukdė šalies dizainui sparčiai tobulėti. Lietuviško grafinio dizaino raidą tarpukaryje žymi išaugęs reklamos dailininkų poreikis ir laikui bėgant pakitęs požiūris į šriftinį skelbimą. Jis buvo vertinamas kaip meniškas tipografijos kūrinys, kurį amžininkai pradėjo komponuoti, pasitelkę ne tik reklamos psichologiją atitinkančias modernizmo raiškos priemones, bet ir grafikos specialistų žinias.

Antra iškarpa

Antra iškarpa

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika