#bigIšmintis

Kokybiško turinio svarba prekės ženklams – kaip teorija skiriasi nuo praktikos

Gintarė Urbšytė prieš 2 sav.
Pirmą kartą publikuota: DELFI

Dauguma įmonių internete yra tik todėl, kad taip reikia – tokia išvada kyla stebint jų komunikaciją socialiniuose tinkluose ar matant be per didelių pastangų paruoštas interneto svetaines. Taip pat įmonių vadovai mėgsta pasigirti jau daugybę metų dirbantys pagal rekomendacijas iš lūpų į lūpas, neinvestuodami į kokybišką reklamos turinį. Tokie žmonės į įmonės produktų ar paslaugų komunikaciją socialiniuose tinkluose nežiūri rimtai ir neišnaudoja potencialo padidinti pardavimus kuriant suplanuotą ir apgalvotą komunikaciją. Dažnai tokios įmonės, pažvelgus į rekvizitai.lt teikiamus viešus duomenis, balansuoja ant išlikimo ribos arba jų pelnas yra labai mažas. Gal tai šešėlinės ekonomikos įtaka, bet šįkart ne apie tai.

Geram įvaizdžiui – tik kokybiškas turinys

„Growth Gurus“ tyrimų duomenimis, 33 proc. vartotojų socialinius tinklus naudoja vertindami prekės ženklo ar paslaugų kokybę. Potencialus klientas, užsukęs į įmonės X „Facebook“ puslapį ir pamatęs, kad paskutinis įrašas paskelbtas 2016 metais, o ir tai tik įmonės administratorės įamžinti kalėdinio vakarėlio fragmentai, nesusidarys palankios nuomonės apie pardavėją ir greičiausiai kreipsis į konkurentus. 63 proc. vartotojų linkę naudotis tų įmonių paslaugomis, kurių socialinių kanalų paskyros ir interneto svetainės sudomina tikslinę auditoriją, atitinka jų lūkesčius.

Nagrinėjant turinio kokybės kriterijus, reikia pabrėžti, kad vien gyvūnų vaizdelių ar dažnų įrašų čia nepakanka. Kokybišku, aukštą pridėtinę vertę turinčiu ir įmonei pelną nešančiu turiniu galime vadinti tokius įrašus, kurių temos aktualios tikslinei auditorijai, ją įtraukia, suteikia naudos ar sukelia teigiamų emocijų, verčia turinį dalytis savo rate, o svarbiausia – yra profesionaliai sukurti. Ir tam ne visada reikia išleisti daug pinigų.

Į pagalbą – virtualūs žaidimai internete

Geras pavyzdys yra „Red Light Barbers“ 2017 metais sukurtas kirpyklą pristatantis filmas, kurio idėja paremta plačiajai visuomenei gerai žinomo kompiuterinio žaidimo „GTA San Andreas“ motyvais. Filme atkartojama viena žaidimo misija Vilniaus gatvėse ir toks formatas puikiai atkreipė 274 tūkst. dydžio jaunesnės auditorijos dėmesį. Toks peržiūrų skaičius Lietuvoje – jau virusinės reklamos požymis. Tai pastebėjusi kirpykla po mėnesio išleido dar vieną vaizdo klipą ta pačia tema. Rezultatas – 355 tūkst. peržiūrų „Facebook“ ir 797 tūkst. „Youtube“.

Analizuodama šį pavyzdį pastebėjau, kad kirpykla aktyviai bendrauja su savo sekėjais ir po pirmos sėkmės pasidalino asmeniniu vaizdo įrašu, dėkodama už peržiūras. Tai sukuria ryšį su gerbėjų baze ir parodo, kad verslui rūpi jo klientai. Rūpestis atsispindi ir antrajame vaizdo klipe, kur matyti pagerėjusi kūrybinė vertė – reklamai naudota geresnė filmavimo įranga, specialieji efektai ir vaidyba tapo kokybiškesni. Visa tai veikia, nes gimusi unikali idėja buvo pavaizduota tinkamu formatu be astronominių investicijų.

Kai humoras blogina padėtį

Kitas mažo biudžeto turinio kūrybos pavyzdys būtų prekybos centro „Norfa“ 2015 metų komunikacija „Facebook“. Matome katinus, šunis, ožkas ir voveres su šmaikščiais paraginimais apsilankyti „Norfos“ prekybos centre. Idėja nelabai rezonuoja su tiksline auditorija ir tą matome iš sumišusių ar net piktų komentarų po paveiksliukais. Toks turinys nors ir atkreipia dėmesį, tačiau gero įvaizdžio nepalieka. Tiesa, prekybos centro komunikacija metams bėgant pasikeičia ir nors naudojamos šabloninės nuotraukos pridėtinės vertės nesukuria, galima įžvelgti bandymų ištaisyti padėtį ir neapleisti komunikacijos su auditorija.

Tokia komunikacija dėl komunikacijos be aiškios strategijos ir žinutės tikslinei auditorijai labai kenkia verslui. Šiuo keliu pasukusi įmonė tampa dar viena savo segmento kopija, kartojančia tuos pačius tradicinius veiksmus siekdama tapti sėkminga. Tai atveria nišą vidutinės kokybės reklamos paslaugų teikėjams – minėtos įmonės dažnai reklaminį turinį nori gauti kuo pigiau, tik tam, kad jis būtų. Čia pamirštamas klausimas, kam įmonė apskritai jį kuria ir kaip jis tiesiogiai daro įtaką įvaizdžiui, nes jei turinys yra – gerai, nėra – įmonė atsilieka nuo konkurentų. Puiki to paties segmento įmonių, gaminančių panašų neišsiskiriantį turinį, iliustracija būtų „Spin CRM“ ir „Dineta“ įvaizdiniai vaizdo klipai.

Neturint aiškios strategijos ir išsikeltų tikslų, sunku pamatuoti pasiektus rezultatus, o pilka komunikacija be originalios idėjos tik tuština įmonės reklamos biudžetą – mažas jis ar didelis. To nesunkiai išvengti galima strategiškai planuojant savo komunikaciją, todėl strategijas ir kokybišką planinio turinio gamybą turi atlikti ne pavieniai asmenys per pietus prie puodelio kavos, o tarpusavy glaudžiai dirbančios specialistų komandos, nagrinėjančios kiekvienos įmonės segmentą ir augimo poreikius.

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika