#bigKūryba

Kaip parduoti automobilį Amerikoje?

Daukantė Subačiūtė prieš 1 m.

Skaitmeniniame amžiuje verslui neturėti savo internetinio puslapio, socialinio tinklapio paskyros ar nesinaudoti įvairiomis reklamos galimybėmis – skamba kaip nuodėmė. Juolab, kad kiekviena reklamos rūšis kasmet tobulėja ne tik savo žinučių turiniu, bet ir pateikimu. Anksčiau, ypač JAV, viena populiariausių reklamos formų buvo pripučiama lauko reklama – nuo oro srovės šokančios žmogystos, kurias „Google“ vertėjas tiesiog vadina „juokingais pripučiamais vamzdeliniais vaikinais“. Šiame tekste noriu aptarti, kada prasidėjo ir baigėsi pripučiamos reklamos aukso amžius, kuo ji traukė žmonių dėmesį bei kokią naudą iš jos galima gauti šiandien.

Dvikojės pripučiamos žmogystos – su spalvinga istorija

Kiekviena reklama turi savo privalumų ir trūkumų. Anksčiau buvo manoma, kad lauko reklama – tikras ir realiai gyvenime matomas objektas, kelia didesnį pasitikėjimą tiek pačiu produktu, tiek prekės ženklu. Juk tai kas yra išorėje, gali atrodyti patikimiau už tai, ką matome per televiziją ar girdime radijuje. 8–9 dešimtmetyje, populiariausia JAV lauko reklama buvo įvairūs pripučiami „vamzdeliniai vaikinai“. Kaip jie atsirado ir kokią reikšmę tuomet turėjo?

Izraelio menininkas Doronas Gazitas 8-ajame dešimtmetyje pastebėjęs plastiku aptrauktus šiltnamius, nusprendė kurti panašios struktūros industrinius, didelio formato meno kūrinius. Su tėvu aplankęs šiltnamių fabriką, jis sukūrė 150 metrų ilgio oro vamzdžius, kurie buvo pirmasis minėtų „vamzdelinių vaikinų“ prototipas. Kiek vėliau D. Gazitas buvo pakviestas savo kūrinius rodyti Los Andželo olimpinėse žaidynėse, o 1996 m. – Atlantos. Tuo metu buvusios dvikojės žmogystos su dviem oro ventiliatoriais apačioje, tik maždaug 2000-aisiais virto visiems žinomomis vienakojėmis ikonomis, plačiai naudojamomis reklamos tikslais.

Neatsiejamas automobilių salonų atributas

Gazitas užpatentavo savo kūrinį apibrėždamas jį kaip pripučiamą figūrą su dviem ar daugiau oro angų. Mums žinomas žmogystas su vienu ventiliatoriumi ir viena skyle viršuje orui išeiti sukūrė Peteris Minshallas. Panašiu metu sukurtas ir jų iššieptas veidas bei imtos kurti įvairios dizaino variacijos – kaubojai, teisėjai, vyrai su smokingais.

„Pripučiamus vaikinus“ vėliau ėmė naudoti ir įvairios automobilių prekybos vietos JAV. Automobilių prekyba užsiimantys verslininkai, tokiu būdu tikėjosi atkreipti pravažiuojančių potencialių klientų dėmesį. Šioms žmogystoms vis labiau populiarėjant, netrukus atsirado ir pasipiktinimų, neva jos labai negražios ir darko šalies kraštovaizdį. „Inflatable Advertising Dealers Association“ teigia nebesuskaičiuojantys, kiek apylinkių JAV tuo metu uždraudė viešai rodyti šį „šokantį“ draugą, beje, kaip ir visas kitas pripučiamas reklamas. Kiekvieno miesto priežastis buvo vis kitokia – pavyzdžiui, Hjustonas uždraudė pripučiamus žmones dėl to, kad tokia reklama kelia vizualinį chaosą ir griauna estetinį miesto vaizdą.

Aukso amžius baigėsi drudimais

Prieš penkerius metus JAV Žemės ūkio ministerija atliko tyrimą, kurio metu iš ūkininkų ir vyndarių surinkti duomenys atskleidė, kad pripučiamos reklaminės žmogystos buvo pradėtos naudoti kaip paukščių baidyklės.  Taigi, jų aukso amžius, nors ir truko nemažai laiko, tačiau baigėsi gana neįprastai. Pasak N. Kusanovichio, didžiausios jau pervadintus „oro šokėjus“ gaminančios įmonės vadovo, priežastis kodėl pripučiama reklama buvo pasirinkta neįprastam panaudojimui – atsitiktiniai judesiai ir ventiliatoriaus garsas puikiai atbaido paukščius. Kad naujoji baidyklė veiktų efektyviau, netgi buvo pakeista ir pripučiamo žmogaus veido išraiška – iš besišypsančio ji virto į baugiai prasižiojusią.

Kas žino, galbūt degalinių, namelių ant ratų, stovėjimo aikštelių ir kitų pigios popestetikos vietų mėgėja Lana Del Rey, dainuodama „Red, White, Blue is in the sky“ turėjo omenyje naudotų automobilių prekyvietes reklamuojančią pripučiamą reklamą? Galbūt, senų automobilių reklamavimo estetika ir pripučiami žmonės man vis dar atrodo labai universali ir daug kur pritaikoma praktika. Deja, tačiau tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse naudojama vis rečiau.

 

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika