#bigIšmintis

Idėjos vizualizacija – kaip susikalbėti agentūrai ir klientui?

Algimantas Bakšys prieš 4 sav.
Pirmą kartą publikuota: bzn start

Agentūros kūrybinių idėjų pristatymo diena. Posėdžių kambarys jau gerai pažįstamame kliento biure. Prijungiu kompiuterį prie projektoriaus, nutildau „Slack“ pranešimus ir atveriu prezentaciją. Visų dėmesiui – per pusę sienos nuklota produkto kampanijos vizualizacija. Vieną po kito pradedu vardinti argumentus, kodėl ši idėja bus veiksminga, tačiau pagrindinė klaida jau padaryta – žiūrovų dėmesys prarastas, nuomonė apie idėją sudaryta ir viskas, ką aš sakau yra vertinama pirmo įspūdžio emocijų kontekste. Prastų idėjų geru pristatymu neužglaistysi. Tačiau blogai pristatytos net ir geros idėjos gali atsidurti šiukšliadėžėje.

Vaizdas prieš žodį, ir žodis prieš vaizdą

Tradiciškai esame įpratę vienoje (ar daugiausiai keliose) skaidrėje pateikti ir vizualizaciją, ir argumentus. Visgi net 40 proc. jutiminių receptorių yra akyse, todėl nenuostabu, kad vaizdinė medžiaga mus veikia stipriausiai ir užgožia bet kokias kitas priemones. Žmogus gali pilnai suvokti matomą vaizdą per dešimtąją sekundės dalį ir atvertus tokią skaidrę kiekvienas iš pristatymo dalyvių jau turi savo idėjos interpretaciją. Mūsų smegenys yra taip išsivysčiusios, kad vaizdai ir emocijos apdorojami toje pačioje smegenų dalyje, smilkininėje skiltyje. Dėl šios priežasties vizualizacija yra iškart susiejama su emocijomis ir kur kas stipriau išlieka atmintyje.

Idėjas pristatant tik žodžiu, išryškėtų kitos problemos, aprašytos dar Shannon-Weaver komunikacijos modelyje: siuntėjo žinutė gali būti klaidingai perduodama, gavėjo klaidingai priimama, o tarpiniame procese atsiranda dar ir iškraipymai. Juos gali lemti ir pasirinktas perdavimo kanalas (pavyzdžiui, raštas ar kalba) bei komunikacinis triukšmas (pavyzdžiui, garsai fone arba išankstinės nuostatos apie pašnekovą). Skaičiuojama, kad pokalbio metu vos 7 proc. informacijos yra perduodama žodžiais – visa kita susideda iš kalbėjimo tono ir kūno kalbos. O papasakoti visą kampaniją panaudojant tik vizualizaciją yra neįmanoma. Tad kaip suderinti stiprų žmogaus atsaką į vaizdą ir mažą įsitraukimą į žodį? Sustiprinti žodį ir atidėti vaizdą.

Natūralus istorijų paveikumas

Istorijų pasakojimas (angl. „storytelling“) yra natūralus ir efektyvus būdas perduoti žinutę. Istorijos labiau įtraukia žmones, o daugybė mokslinių eksperimentų parodė, kad mūsų protas nemato didelio skirtumo tarp perskaitytos istorijos ir realiai išgyventos: abiem atvejais stimuliuojami tie patys smegenų laukai. Istorijos leidžia informaciją sukramtyti dalimis vietoje to, kad ją iškart tiesiog prarytume.

Mes esame įpratę labiau įsitraukti į tuos pasakojimus, kuriuose yra istorijos nuokrypiai, intrigos ir įvairios detalės. Lygiai taip pat, kaip žmonės atsitiktinai aplinkoje susidariusiuose vaizduose ima matyti veidus (psichologinis reiškinys, vadinamas pareidolia), taip ir istorijose nesąmoningai reaguoja į atpažįstamas situacijas bei metaforas. Todėl net jeigu kalbate apie sudėtingas inžinerines konstrukcijas, tokie istorijoms būdingi elementai, kaip kylanti įtampa, vaizdingas objekto apibūdinimas ar netikėtas pasakojimo nuokrypis labiau įtraukia auditoriją ir ji lengviau gali įsisavinti sudėtingesnes idėjas.

Gerai idėjai – tinkamas pristatymas

Pabaigai, aptarkime, kaip istorijų paveikumą panaudoti praktiškai – norint idėją sėkmingai pristatyti klientui.

Pirmiausia, jūsų pristatymas turėtų prasidėti ne nuo problemos, o nuo trumpos esamos situacijos apžvalgos: kokie yra produkto vartotojai, dėl ko jie jį vertina, ar norime (kaip norime) šį vertinimą pakeisti. Tai sukuria kontekstą visai istorijai ir padeda lengviau sujungti toliau dėstomas dalis. Tada pristatome problemą, kuri turėtų būti paremta gilesnėmis įžvalgomis ir analizėmis, negu buvo padiktuota užduoties suvestinėje (angl. „brief“). Ir tik tada pateikiame savo sprendimo viziją.

Pagrindinis tikslas – informaciją išskaidyti lengvai sukramtomomis dalimis, todėl iš pradžių vizija laikome žvilgsnį į sprendimą iš toli. Vystydami pasakojimą, žvelgiame arčiau ir pristatome du sprendimo būdus, arba kitaip, kryžkelę, kurios vienas ir kelių yra įkvepiantis ir kūrybiškas, o kitas daugiau paremtas įprastais ir nusistovėjusiais metodais. Čia įvyksta lūžis, kurio metu pateikiame argumentus, kodėl įkvepiantis kelias yra geresnis ir tik tada, kai auditorija patikėjo argumentais, suprato visą idėjos kontekstą ir jau pati įsikvėpė – pristatome vizualizaciją.

Taikant šį modelį, vizualizacijos pristatymas yra paskutinis, o ne pirmas dalykas, kurį rodote klientui. Dėl šios priežasties, atskleidus vaizdą, visi jūsų pasakyti žodžiai neatrodys kaip gynyba. Priešingai, ištarti prieš vizualizaciją, jie tampa reikšmingais argumentais, kurie parodo ne tik natūralų ir logišką kelią rezultato link, tačiau kartu ir atskleidžia visą įdirbį bei smulkmenų apgalvojimą. O juk viskas, ką reikės padaryti, tai tik perkelti vizualizaciją į pristatymo galą. Ir abi pusės susikalbės lengviau.

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika