#bigDizainas

Dizaino burbulas – kodėl geri dizaineriai jame neišsitenka?

Mikas Macijauskas prieš 2 mėn.

Grafikos dizainerio dienoje galima suskaičiuoti ne vieną su „Photoshop“, „Illustrator“ ar kitomis dizaino programomis praleistą valandą. Vis dėlto geram dizaineriui to užtekti negali! Kūrybiškumas, stiliaus ir estetikos pojūtis bei platesnio konteksto suvokimas šioje profesijoje yra kur kas svarbesni nei techniniai minėtų programų įgūdžiai (nors jie, žinoma, būtini).

Ar spalvingas gradientų, fontų ir vektorių pasaulis yra geriausia terpė dizainerio talentui sužydėti? Kaip pats jame praleidžiantis nemažą dalį gyvenimo, galiu drąsiai teigti, kad vien šios darbo pusės tikrai nepakanka. Geram dizaineriui tiesiog būtina gebėti išlįsti iš uždaro dizaino srities burbulo.

Svarbu mokėti susikalbėti

Daugeliu atvejų dizaineris dirba komandoje, taigi jos tikslų ir poreikių suvokimas yra būtina šios srities specialisto savybė. Ne veltui apie dizainerių ir užsakovų ar projektų vadovų nesusikalbėjimą jau sklando legendos ir juokeliai. Vis dėlto siekti, kad abipusio supratimo būtų kuo daugiau, turi ir pats dizaineris.

Iš patirties galiu pasakyti, kad dizainerių iniciatyvos ir pastangos gerinti skirtingų pusių susikalbėjimą kolegų yra išties vertinamos, o projektų vadovai neretai nusprendžia pasimokyti dizaino vien tam, kad geriau perprastų savo kolegas. Pats vedu kompiuterinės grafikos kursus – didelė dalis čia besimokančiųjų yra būtent projektų vadovai. Supažindindamas juos su dizaino procesais, kartu mokausi savo darbo aspektus sklandžiau iškomunikuoti kitiems. Taip tiek vieni, tiek kiti išmokstame dirbti ir bendrauti efektyviau.

Kuo platesnis akiratis, tuo geresnis dizainas

Kita priežastis, dėl kurios dizaineris negali užsisėdėti vien savose rogėse, yra pati šiuolaikinio dizaino specifika. Dizaino negalime atsieti nuo jo tikslų ar užmiršti konteksto, kuriame jis naudojamas. Dizaineriui tai reiškia ne ką kita, o tai, kad jis privalo į savo darbą žiūrėti iš kuo platesnės, įvairius kampus apimančios perspektyvos, domėtis, kas vyksta rinkodaros, komunikacijos ir technologijų srityse.

Neužtenka gerai įvaldyti vieną ar kitą dizaino programą, kad galėtum sukurti gerą vizualizaciją feisbuko reklaminiam skydeliui ar postui – turi suprasti ir paties feisbuko veikimo aspektus. Lygiai taip pat negali sukurti paveikaus reklamos maketo plačiau nesuvokdamas rinkodaros principų. Visa tai lemia dizainerio poreikį turėti platų interesų lauką ir nestokoti smalsumo įvairiose srityse.

Nekurstomas kūrybiškumas gęsta

Dizaineriui gyvybiškai svarbus kūrybiškumas negali klestėti vakuume. Jam palaikyti ir skatinti nuolat reikia naujų vėjų ir idėjų, kurių, sąmoningai domintis, galima rasti įvairiausiose kasdienybės situacijose – nuo klasikinės muzikos koncerto iki robotų dirbtuvių ar pikniko gamtoje. Kitaip tariant, dizainu įkūnijamo kūrybiškumo šaltinis yra visas aplinkinis pasaulis, todėl jo per darbus ir spaudžiančius deadline’us pamiršti tikrai nereikėtų.

Be to, nuolat koncentruojantis tik į savo sritį dizaineriui gresia paprasčiausiai perdegti. Tokiu atveju, siekiant padaryti geriau, daugiau ir greičiau, rezultatas gali būti priešingas. Dar blogiau – neišlendant iš dizaino burbulo ilgainiui mėgstamas darbas ima nebeteikti malonumo. O kai darbas nebėra malonus, ir gero rezultato tikėtis sunku. Anglakalbiai turi taiklų posakį: „All work and no play makes Jack a dull boy“. Taigi dizaineriui verta pasistengti, kad darbas ir žaidimai papildytų vienas kitą bei taptų nuolat tobulėti leidžiančiu deriniu.

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika