#bigDizainas

Biomimika: kam išradinėti dviratį, kai viską jau išrado gamta?

Greta Venckūnaitė prieš 7 mėn.

Ar dažnai atsiduri aklavietėje, kai ieškai išeities iš padėties, kuri, atrodo, jos neturi? Jei taip, tai tu tikrai ne vienas (-a). Ir netgi turi šį tą bendra su mokslo žurnaliste Janine Benyus – vieną dieną, nerasdama tinkamo problemos sprendimo būdo, įkvėpimo ji ėmė ieškoti gamtoje. Čia užtiko ne vieną jau egzistuojančią ir žmonijai reikalingą inovaciją ir 1997 metais parašė knygą apie biomimiką, taip pasauliui pristatydama šį naują mokslo terminą.

Gamta – visa galva aukščiau

Biomimika – tai mokslo kryptis, kuri pasitelkia laiko ir evoliucijos patikrintus, gamtoje randamus dizaino modelius ir pritaiko juos kuriant tvarų, ekologišką ir ilgaamžį (produktų) dizainą. Vis dar nelabai supranti, apie ką aš, o visa tai skamba kaip hipių pasakos? Kad būtų aiškiau, pateikiu keletą pavyzdžių, kokias žmonių problemas biomimika gali išspręsti ir ko išmokyti mus, norinčius tobulėti tam tikrose srityse:

  • Gebėjimas keisti išorines mūsų aplinkos savybes, imituojant gamtoje esančias formas. Pavyzdžiui, mokslininkai sukūrė tokią dangą, kuri dėl savo faktūros jau yra antibakterinė. Tai jie padarė ištyrinėję vienos rūšies ryklių odos struktūrą, kuri pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tokia danga naudojama ligoninėse, sukuriant savaime sterilią aplinką.
  • Gebėjimas pagerinti procesus ištyrus, kaip gyvūnai komunikuoja tarpusavy, keliauja ar ieško maisto. Pavyzdžiui, ištirta, kad bitės visada ras trumpiausią įmanomą atstumą nuo žiedo iki žiedo visame gėlių krūme. Išsiaiškinus, kaip tai vyksta, ir pritaikius šį procesą, tarkime, logistikoje, galima sutaupyti daug pinigų ir laiko.

Tai tik vieni iš pavyzdžių, kurie parodo, kad kai kurias mūsų problemas jau išsprendė gamta. Taigi, užuot bandę išradinėti dviratį, galėtume patyrinėti gamtą.

Dizaineriai-gamtininkai

Biomimikos stebuklai pro akis nepraslydo ir dizaineriams.

Kadangi mūsų akys prisitaikiusios pasaulį matyti pastatytą pagal tam tikras taisykles, mes intuityviai jaučiame, kas yra gražu ir estetiška. Viena iš tokių universalių taisyklių yra aukso pjūvis. Tai proporcijų sistema, randama absoliučiai visoje gyvojoje ir negyvojoje gamtoje – nuo ląstelės sandaros iki galaktikos formos. Ir turbūt didžioji dalis dizainerių žino ir yra girdėję apie šią universalią taisyklę, kaip vieną kertinių kompozicijos pagrindų. O tai juk gamtos atkartojimas, biomimika! Todėl dizaineris, užstrigęs ką nors bekomponuodamas, visada ras kelią, nusprendęs pritaikyti šią proporciją.

Kitas biomimikos pavyzdys yra spalvų derinimas. Dauguma mūsų mato ir jaučia, kokios spalvos tarpusavy dera, o kokios – ne. Ir net nesuprasdami, kodėl, visada galėtume pasakyti, kuri spalvų paletė dera geriausiai, jei reikėtų rinktis tarp kelių. O taip ir vėl yra dėl to, kad vieną ar kitą spalvų gamą jau matėme anksčiau, gamtoje, tad mūsų akys prie to prisitaikė. Nusprendus ieškoti kontrastingesnių ir ekscentriškesnių spalvų derinių, kviečiu nepabijoti ir bent jau mintimis nukeliauti į Pietų Amerikos atogrąžų miškus. Tokiose egzotiškose vietose tikrai rasite ypač kontrastingų spalvų – pavyzdžiui, paukščio plunksnų, ar tiesiog prisiminus, kaip atrodo chameleonas.

Kaip dizainerė, iki skausmo žinau tą jausmą, kai kuri ką nors naujo, bet niekaip nerandi tinkamo dizaino sprendimo. Ir tada prasideda paieškos internete ar žurnaluose, bandant semtis idėjų iš kitų žmonių darbų. Tad, ištikus kūrybinei krizei ar norint sukurti iš tikrųjų inovatyvų ir patrauklų dizainą, kviečiu prisiminti ir dar vieną įkvėpimo šaltinį. Patyrinėti gamtos modelius dažniau – tikrai verta, kad ir tiesiog skraidančias bites. 

Daugiau informacijos apie biomimiką ir jos pavyzdžius galite rasti čia, čia ir čia.

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika