#bigIšmintis

Baltijos šalių rinkos užkariavimas pasitelkiant socialinius tinklus

Laura Gataveckaitė prieš 2 mėn.

Svečiai iš užsienio Baltijos šalis neretai vis dar suvokia kaip vieną darinį, neturintį jokių esminių skirtumų. Nors Lietuva, Latvija ir Estija viena nuo kitos išties mažai skiriasi savo teisine, socialine ar istorine patirtimi, tačiau vis labiau tolsta socialinių tinklų vartojimo ir kitais – mažesniais, tačiau svarbiais gyventojų įpročiais. Jie, beje, daro įtaką ir verslo sėkmei, tad į Baltijos regioną besidairantys verslininkai turi žinoti, kaip ir ką reikėtų komunikuoti skirtingose jo valstybėse.

Įrašus sieti su ilgalaikiais tikslais

Pastaraisiais metais socialinių tinklų burtažodžiu tapo „turinio“ sąvoka. Kūrybininkai, komunikacijos ir reklamos specialistai vienbalsiai teigia, kad sėkmingos komunikacijos tikslas – sustiprinti prekės ženklo tapatybę, užmegzti ryšius su vartotojais ir turėti strategišką požiūrį į tai, kuo dalinamasi viešojoje erdvėje, ypač – socialiniuose tinkluose. Juk čia vienas klaidingai suprastas, neapgalvotas ar nelogiškas įrašas gali kainuoti itin daug. Lietuviai, regis, šias turinio pamokas išmoko pavyzdingai, tuo metu latviai ir estai jas dar tik pradeda įsisavint.

Kaip pavyzdį galime paminėti Latvijos ir Estijos soc. tinklų vartotojus, kurie kokybišku ir dėmesį traukiančiu turiniu vis dar laiko įvairius konkursus. Tai nesvetima ir Lietuvos rinkai, tačiau konkursų soc. tinkluose organizavimu labiau užsiima smulkios ir vidutinės įmonės, bandančios pasiramstyti pečiais su jau įsitvirtinusiais rinkos žaidėjais. Tuo metu Latvijos ir Estijos prekės ženklai akcentuoja tiesioginį call to action.

Stebėdama mūsų rinką pastebiu, kad Lietuvos verslas pamažu orientuojasi į turinio soc. tinkluose kokybę, nes beveik kiekvienas įrašas ten jau siejamas su ilgalaikiais įmonės tikslais. Mūsiškiai stengiasi nebeskelbti neprasmingos informacijos, peržengiančios strategijos ribas, ir siekia rezultatų, kuriuos galima išmatuoti ir įvertinti ne po vieno įrašo. Lietuviai nustojo eksperimentuoti ir, mano nuomone, vis labiau siekia analizuoti ir pažinti tikslinę auditoriją. Tad lieka tik vienas klausimas – ar tam pasiruošę patys gyventojai?

Negyventi praeitimi

Kaimyninėse valstybėse populiarūs konkursai ir įrašai, kuriuose vartotojas tiesiogiai raginamas reaguoti jaustukais, patiktukais ar gifais. Tai riboja galimybę į Latvijos ir Estijos rinką nusitaikiusiems prekės ženklams įvertinti, kokio pobūdžio turinys išties populiarus tarp soc. tinklų vartotojų. Galiausiai viskas tampa inertiška, nes net ir nauji žaidėjai taikosi prie esamų taisyklių – juk daugiausia dėmesio sulaukia siūlomi prizai ir pranešimai apie akcijas.

Sakoma, kad pripratimas – antras prigimimas, tad nenuostabu, kad prie atitinkamo verslo elgesio „Facebook“ pripratę vartotojai nelinkę domėtis kitokiu turiniu. Džiugu, kad, pavyzdžiui, mūsų tautiečius nesudėtinga sudominti skirtingu turiniu, tačiau jam mes esame nepalyginamai reiklesni nei latviai ir estai.

Beje, įdomiausia tai, kad ne visose Baltijos šalyse „Facebook“ yra populiariausias socialinis tinklas. Lietuvoje ir Estijoje jis akivaizdžiai pirmauja ir nusileidžia tik „Google“, tačiau Latvijoje situacija kiek kitokia – čia „Facebook“ tėra septintoje vietoje, nes jį lenkia 2004 metais įkurtas vietinis soc. tinklas „Draugiem“, kurio atitikmuo mūsų šalyje būtų anksčiau ypač populiarius one.lt.

Kaimynus lenkiame keleriais metais

Kiekvieną dieną dirbdama su įvairiais socialiniais tinklais, analizuodama žmonių naršymo ir įsitraukimo rodiklius, galiu drąsiai teigti, jog Lietuva „Facebook“ komunikacijoje žingsniuoja savo seserų priekyje. Mūsų šalies vartotojai tikisi ir ieško kokybiško turinio, o prekės ženklai jį pateikia, apvilkę įrašus nuoseklia strategine vizija.

Tiek turinio, tiek įsitraukimo prasme Lietuvos kūrybininkų galvose kirbančios idėjos orientuotos į ilgalaikę vertę ir tvarų santykį su vartotoju. „Like&share“ pobūdžio žaidimai savo populiarumo viršūnę buvo pasiekę prieš kelerius metus – maždaug toks laiko tarpas šiandien skiria Lietuvą ir likusias Baltijos valstybes.

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Privatumo politika